Tamsėjantys vakarai ir žvarbus šaltukas primena ne tik apie artėjančias žiemos šventes, bet ir apie šalčius, kuriems turime pasiruošti patys ir paruošti savo augintinius. Pasiruošimo sąvoka įtraukia kur kas daugiau nei šilti rūbeliai, po ja slepiasi ir mitybos pokyčiai bei naujų įpročių atsiradimas.
Klaidinga yra manyti, kad augintiniai lengviau ištveria šaltį dėl turimo kailio. Keturkojai lygiai taip pat kaip ir žmonės gali peršalti ar nušalti galūnes. Pasak veterinarų, dėl peršalimo ligų kiekvieną žiemą kreipiasi nemažas kiekis šeimininkų. Todėl labai svarbu stebėti savo augintinio elgesį, nes kai jam bus per šalta, Jūs tai gana lengvai pastebėsite, kadangi augintinis gali nenorėti eiti į lauką, išėjus pradėti kilnoti letenas, nenorėti stovėti ant žemės arba sustingti vienoje vietoje ir nejudėti, drebėti, gūžtis.
Kodėl reikia pasiruošti?
Peršalimas (Hipotermija)
Negydomas peršalimas gali turėti rimtų pasekmių. Peršalę gyvūnai čiaudi, kosėja, krenkščia. Vėliau iš nosies ir akių gali pradėti bėgti sekretas. Gyvūnas gali pasidaryti apatiškas, mažiau valgyti, daugiau miegoti, pakyla temperatūra, gali atsirasti problemos su šlapimo pūsle.
Jokiu būdu neduoti žmonėms skirtų vaistų, nes taip galima tik dar labiau pakenkti. Antibiotikus skirti turi veterinaras, taip pat jis gali skirti simptomus palengvinančių priemonių. Kreiptis į juos reikia kuo anksčiau, nes peršalimas gali komplikuotis. Net ir nerimtas peršalimas, jei yra negydomas, gali komplikuotis į plaučių uždegimą arba paskatinti kitas ligas, sustiprinti jau esamas. Rimtų komplikacijų atveju augintinis gali mirti.
Nušalimas
Nušalimas prasideda, kai šuns kūnas pradeda atšalti. Kūnas automatiškai ištraukia kraują iš galūnių į kūno centrą, kad išliktų šiltas. Šuns ausys, letenos ar uodega gali taip sušalti, tada audinyje pradeda susidaryti ledo kristalai, kurie gali jį pažeisti. Tačiau tai gali būti pastebima ne iš karto, todėl atidžiai stebėkite, ar nėra blyškios ar pilkos odos požymių, ar oda netapo kieta ir šalta. Nušalusios vietos gali būti labai skausmingos ir palaipnsiui gali pakeisti spalvą į juodą.
Ruošiamės
Svarbiausia - pėdutės!
Mūsų augintiniai batų nenešioja, arba nešioja prieš savo valią. Todėl labai svarbu tinkamai pasirūpinti jų pėdutėmis. Patikrinkite ir būtinai patrumpinkite kailį, esantį tarp pirštų (kailis turi būti lygus su pėdute) bei įsiveskite įprotį kaskart grįžę iš lauko apžiūrėti tas pėdučių vietas, nes būtent ten prilimpa ir prisivelia sniego rutuliukų, kurie labai ilgai tirpsta ir šaldo.
Taip pat, kaskart parėję iš pasivaikščiojimo nuvalykite augintinio pėdutes. Nepaslaptis, kad miesto gatvės yra padengtos ledą tirpdančiomis medžiagomis, tokiomis kaip natrio chloridas (akmens druska) ir kalcio chloridas, o tai gali sudirginti pėdutes. O jei pastebėjote suskilinėjusias pėdutes, būtinai patepkite jas natūraliu drėkinamuoju kremu.
Imunitetas
Kuo jis stipresnis tuo geriau, tačiau svarbu suprasti, kad imuniteto stiprinimas neturi prasidėti gruodžio mėnesį. Idealu, kad tai tęsiasi visus metus, tačiau jei taip neįmanoma, tai reikėtų pradėti bent jau nuo rudens pradžios.
Stiprinti imunitetą padeda specialūs žuvų taukai ir vitaminai. Taip pat, galite į mitybos racioną įtraukti juodųjų pipirų ar ciberžolių, tai natūralūs imuniteto kariai.
Mitybos pokyčiai
Bandydami išlaikyti kūno šilumą ilgesnį laiko tarpą arba bandydami sušilti, gyvūnai išnaudoji daugiau energijos, todėl labai svarbu, kad jos nepritrūktų. Energijos lygį organizme įprastai palaiko maistas, todėl reikėtų padidinti jo kaloringumą pilant natūralių kokosų ar kanapių aliejų, įdedant riebesnės mėsos. Atkreipkite dėmesį - padidinti kaloringumą, ne maisto kiekį.
Taip pat, užtikrinkite papildomo šviežio vandens kiekį. Vandens kiekis organizme ypatingai svarbus gebėjimui reguliuoti kūno temperatūrą.
Ypatingas dėmesys jauniems šuniukams ir senjorams
Jauniems šuniukams ir senjorams sunku reguliuoti kūno temperatūrą, todėl jie jautriau reaguoja į oro pokyčius. Įprastai maži šuniukai ir senjorai turi mažesnį riebalinį sluoksnį bei plonesnį kailį, kurio reikia norint išlaikyti šilumą. Senjorus ir šuniukus lauke laikykite kiek įmanoma trumpiau ir pasirūpinkite aprangos priemonėmis.
Ribokite laiką lauke
Kaip ir mums, taip ir augintiniams prie šalto oro reikia priprasti iš naujo, todėl negalima iškart lauke būti keletą valandų. Pradėkite nuo trumpų užsiėmimų lauke ir lėtai didinkite, kad jie turėtų laiko prisitaikyti. Esant poreikiui nukaskite sniegą nuo kiemo ir paruoškite vietas, kur šuniukas galėtų stovėti ant žemės ar žolės be sniego.
Maudynes atidėkite pavasariui
Atšalus orui, stenkitės augintinį maudyti kuo rečiau. Per dažnai maudant oda nebetenka apsauginio riebalų sluoksnio, o sauso, šalto oro poveikis jūsų augintiniui gali sukelti niežtinčią, pleiskanojančią odą. O jei nutiko nelaimė ir Jūsų šuo nelabai kvepia - naudokite drėkinamąjį šampūną. Žiemos periodu nekirpkite savo šuns kailio trumpai, ilgesnis kailis padeda ilgiau išlaikyti šilumą.
Nors maudyti ir nerekomenduojama, bet labai patartina dažnai šukuoti augintinį, kad pasišalintų senas kailis, kuris ne tik trukdo sukurti kūno šilumos izoliaciją, bet ir prailgina kailio džiūvimo procesą jam sušlapus.
Būkite pasiruošę šildyti!
Jei grįžus iš lauko šuo nenustoja drebėti ir atrodo sušalęs, uždenkite jį rankšluosčiu ar antklode. Esant ekstra situacijai galima į pagalbą pasitelkti ir plaukų džiovintuvą, tačiau griežtai negalima juo šildyti pėdučių. Jei žinote, kad jūsų šuo lengvai sušąla, iš anksto pasirūpinkite pledais ir antklodėmis namie.
Aktyvus judėjimas
Aktyvesnis judėjimas gerina ne tik kraujotaką, bet ir kelia kūno temperatūrą. Todėl, pasirengę šaltam orui galite ne tik prasieiti greitesniu tempu, bet ir pažaisti. O jei dar pasitelksite savo kūrybiškumą ir iš sniego pastatysite kliūčių ruožą!
Atsargus elgesys
Jei gyvenate ar vaikštote netoli vandens telkinių, nepalikite šuns palaido be priežiūros. Kiekvienais metais tenka išgirsti istorijų apie šunis, kurios reikėjo traukti iš ledinio vandens, nes ledas dar buvo per plonas. Šunims gali būti visai smagu lakstyti ant ledo, bet Jūs esate atsakingas už savo augintinio sveikatą, todėl prisiminkite, kad lipant ant ledo galima ne tik įlūžti, bet ir slystant patempti raumenis ar patirti kitas traumas.
Nepalikite gyvūno automobilyje
Lygiai taip pat, kaip per vasaros karščius, taip ir per žiemos šalčius griežtai negalima palikti augintinio automobilyje, nes jis gali labai sušalti ir susirgti greita hipotermijos forma.
Ką svarbu atsiminti, jei šuo gyvena lauke?
Pirmiausia, dar net neprasidėjus nulinei temperatūrai, pakeiskite šuns būdos vidų, ištraukite visus medžiaginius ar pūkinius pledukus ir pridėkite šiaudų. Galbūt šiaudai ir atrodo prastesnis pasirinkimas, bet tai yra tai, ko būtent reikia Jūsų šuns namelyje šaltuoju laikotarpiu, galimybės ne tik minkštai, bet ir sausai atsigulti, kai tuo tarpu įvairūs medžiaginiai guoliai laiko savyje drėgmę.
Antras, lygiai taip pat svarbus pokytis yra dubenėlių pritaikymas. Šaltuoju metu BŪTINA pakeisti metalinius dubenėlius į plastmasinius. Metalinių dubenėlių naudojimas labai pavojingas, nes lakant šuns liežuvis gali prilipti ir taip augintinis susižalos.
Ir žinoma, jei tik turite galimybę bent kartais duokite lauke gyvenančiam augintiniui šilto maisto bei užtikrinkite, kad jis visada turi šviežio ir neužšalusio vandens.
Nepamirškite ir savęs
Saugodami savo augintinį, nepamirškite saugotis ir patys - šiltai apsirenkite ir gerkite daug arbatos.
